/>
Augant dujinių katilų paklausai ir pasiūlai labai nesunku pasimesti pasirinkimų gausoje. Šiandien rinkoje yra siūloma daugiau nei dešimties skirtingų gamintojų katilų. O kiekvienas gamintojas gali pateikti kelias dešimtis katilų modifikacijų. Todėl išsirinkti reikiamą katilą tikrai nėra lengva. Renkantis katilą neužtenka vadovautis tik katilo kaina ar gamintojo vardu. Kad ir nebrangus katilas gali ilgai ir patikimai tarnauti, o žymios firmos, brangus katilas gali netenkinti, jeigu jį renkant nebuvo atsižvelgta į vartotojo poreikius. Taigi renkantis dujinį katilą reikia atsižvelgti į šiuos faktorius:
Svarbiausia yra išsiaiškinti į ką reikia atkreipti dėmesį, renkantis katilą.
1. Įmonės, parduodančios katilą, sugebėjimą atlikti garantinį ir po garantinį remontą. Išsiaiškinkite, kas atliks katilo priežiūrą, kokiomis sąlygomis, koks meistro telefonas. Atkreipkite dėmesį, ar yra aiški lietuviška katilo instrukcija, garantinis talonas. Jei katilo pardavėjas nurodo kitą įmonę, kaip garantinių įsipareigojimų vykdytoją, paskambinkite nurodytu telefonu ir pasitikslinkite, ar galioja tokie susitarimai.
2. Patalpų dydis ir šilumos izoliacija, buitinio šilto vandens (toliau BŠV) ruošimo būtinybė, jo pageidautinas kiekis ir ruošimo būdas nulems katilo galingumą. Grubiai skaičiuojant, su 1 kW galima apšildyti 10-17 m2, bet reikia atsižvelgti į pastato šilumines varžas, patalpų aukštį, BŠV poreikį - tai tik preliminarūs skaičiai. Atminkite, kad pakabinami dujiniai katilai, šildantys tekantį BŠV, retai gaminami mažesnio kaip 20 kW galingumo, (toks galingumas reikalingas užtikrinti pakankamą BŠV debitą) nors šie katilai tinka šildyti ir mažas patalpas. Taigi butams tinka beveik visi pakabinami katilai, o namui reikiamą katilo galingumą turėtų skaičiuoti specialistas. Praktika parodė, kad pakabinami dujiniai katilai realiose sąlygose dirba ekonomiškiau negu pastatomi (ketiniai) katilai. Tai susiję su didele ketinio katilo šilumine inercija. šis skirtumas ypač išryškėja vasarą, kai katilas naudojamas tik BŠV ruošimui. Todėl mes rekomenduojame rinktis (jei leidžia kitos aplinkybės) ne pastatomus, o pakabinamus dujinius katilus.
3. Dūmtraukį (kaminą): jei dūmtraukio nėra, reiks rinktis „turbo“ katilo variantą. Šiuo atveju degimo produktai pašalinami ir oras degimui tiekiamas specialiu dvigubu „turbo“ vamzdžiu, kuris gali būti išvedamas tiesiai per lauko sieną. Tačiau šis patarimas gali būti aktualus tik tai tiems pirkėjams, kurie ruošiasi įsigyti atmosferinį, ne kondensacinį, katilą. Kitaip sakant tokių pirkėjų šiai dienai jau belikę mažiau nei 1 %. Bet kuriuo atveju yra labai svarbu pasirinkti tinkamą kaminų sistemą.
4. Pageidautiną šilto vandens kiekį: pakabinami dujiniai katilai, dažniausia, BŠV šildo jam tekant, todėl jo debetas yra ribotas (apie 12 l/min., esant 24 kW katilo galingumui). Jei jūsų poreikiai yra didesni, rinkitės katilą, kuris ruošia šiltą vandenį atskiroje talpoje ar ją jau turi sumontuotą pačiame katile. Kai vanduo ruošiamas atskiroje talpoje, užtenka įsigyti (jei neturite) tam skirtą talpą, įprastai vadinamą vandens šildytuvu ( boileriu ). Rekomenduojame naudoti netiesioginio šildymo arba kombinuotą, greitaeigį vandens šildytuvą.
Prieš pirkdami katilą, išsiaiškinkite su kokiais patalpos termoreguliatoriais jis gali būti naudojamas.
Dujiniai katilai, dažniausiai yra valdomi naudojant patalpos termoreguliatorius arba (ir) lauko temperatūros jutiklius, nes tai ekonomiškiausia. Žinoma galima nustatyti pačiame katile, kokia turi būti šildymo sistemoje esančio vandens temperatūrą, tačiau, kai šilumos poreikis yra mažesnis (pvz. miegant), katilas naudos dujas lygiai taip pat, kaip kai ir šilumos poreikis yra didesnis. Todėl, prieš pirkdami katilą, išsiaiškinkite su kokiais termoreguliatoriais jis gali būti naudojamas, taip pat šių termoreguliatorių galimybes. Šiuolaikiniai patalpų termoreguliatoriai valdo katilus ne tik jį įjungdami ar išjungdami, bet ir keisdami jo galingumą. Tai leidžia tiksliau palaikyti norimą patalpų temperatūrą ir sutaupyti dujų.
Šiuo metu jau nebegalima sakyti, kad kondensaciniai dujiniai katilai sparčiai populiarėja, kaip tai buvo sakome dar ne taip senai, nes praktiškai, šiuo metu tik tai tokius ir galima eksploatuoti, išskyrus vieną išimtį. Atmosferiniai sparčiais žingsniais eina užmarštin. Pagrindinis kondensacinių katilų privalumas - didelis naudingumo koeficientas - maždaug 15 % didesnis negu įprastiniuose (atmosferiniuose). Tai reiškia, kad galite sutaupyti maždaug tiek procentų pinigų, kuriuos išleidžiate dujoms naudodami įprastinį katilą. Reikia įvertinti tai, kad kondensacinis katilas, tokį naudingumo koeficientą pasiekia tik tada, kai į šildymo sistemą patenkanti temperatūra yra ne didesnė kaip 50°C, o grįžtanti 30°C. Todėl, norint pilnai išnaudoti kondensacinio katilo privalumus, reikalingas didesnis radiatorių (ar kitų šildymo prietaisų) plotas. Nors, kondensacinio katilo, dirbančio aukštesnėse nei 50/30°C temperatūroje, naudingumo koeficientas visada yra aukštesnis nei įprastinio katilo. Jei dabar šildotės naudodami įprastinį katilą, žinote, kiek išleidžiate pinigų šildymui gamtinėmis dujomis, tada galite nesunkai apskaičiuoti, per kiek metų atsipirks kondensacinio katilo įrengimas (lyginant su įprastiniu šiuolaikišku katilu).
A laikas = (K kaina + P išlaidos) / (M išlaidos x 0,15)
kur:
- A laikas - atsipirkimo laikas (metais)
- K kaina - kondensacinio katilo kaina (€)
- P išlaidos - papildomos išlaidos (katilo įrengimo, šildymo sistemos rekonstravimas) (€)
- M išlaidos - metinės išlaidos dujoms (€).
Jei įsirenginėjate naują šildymo sistemą ir svarstote įsigyti paprastą* ar kondensacinį katilą, tada papildomų išlaidų atsipirkimo laiką galima paskaičiuoti pagal šią formulę:
A laikas = (K skirtumas + P išlaidos) / (M numatomos išlaidos x 0,15)
kur:
- A laikas - atsipirkimo laikas (metais)
- K skirtumas - kainų skirtumas tarp kondensacinio ir įprastinio katilo (apytiksliai 300 €) (€)
- P išlaidos - papildomos išlaidos šildymo sistemą pritaikant kondensaciniam katilui (€)
- M numatomos išlaidos - numatomos metinės išlaidos dujoms (€).
Šiuolaikiniai katilai turi daug įvairių papildomų funkcijų, padidinančių katilo ekonomiškumą, komforto lygį, supaprastinančių eksploataciją ir valdymą.
Dažniausiai pasitaikančias funkcijos:
„Katilo tolyginė galingumo moduliacija“ – katilas automatiškai parenka tokį galingumą, koks reikalingas tam tikru momentu. Tai padidina ekonomiškumą bei sumažina BŠV temperatūros svyravimą.
„Auto diagnostika“ – susidarius sąlygoms, kai katilas negali saugiai dirbti (dingo dujos, nepasišalina degimo produktai, per mažas vandens slėgis, sugedo vienas iš katilo daviklių ir t. t.) katilo monitoriuje parodomas atitinkamas kodas. Tai palengvina katilo eksploatavimą ir žymiai pagreitina remontą.
„Minkštas startas“ – uždegant pakurą dujų ventilis atsidaro palaipsniui, tai garantuoja patikimą ir tylų pakuros uždegimą.
„Katilo įsijungimų dažnumo ribojimas“ - neleidžia katilui užsikurti ką tik jam nustojus veikti.
„Siurblio eigos inercija“ - cirkuliacinis siurblys paliekamas dirbti dar kelioms minutėms, kai užgęsta pakura. Tai leidžia panaudoti katile likusią šilumą. Abi šios funkcijos padidina katilo ekonomiškumą.
Galimybė BŠV sistemoje pajungti "recirkuliacinę liniją" – leidžia BŠV gauti iškart atsukus vandens maišytuvą.
Svarbu išsiaiškinti, kokias apsaugines sistemas turi katilas. Jos apsaugos gyventojus, pastatus ir patį katilą nuo sužalojimų ar sugadinimų. Šiuolaikiniai katilai gali turėti šias sistemas: apsauga nuo perkaitimo, apsauga nuo užšalimo, degimo produktų nuvedimo sekimo sistema, apsauga netikėtai dingus liepsnai pakuroje, apsauga nuo per didelio ir per mažo vandens slėgio šildymo sistemoje, apsauga nuo siurblio užkalkėjimo.
* - šiuo metu, nekondensacinį (atmosferinį) katilą, galima įsigyti tik tai tuo atveju jei dar turite seną dujinį katilą ir norite jį pakeisti nauju.
/>
/>
/>
